VAIKŲ VELYKĖLĖS


2012.04.14



Dėkojame Vaikų Velykėlių dalyviams už nuotaiką ir išmonę, kurios šią šventę padarė tokia gražia. Tikimės, jog šventė visiems patiko ir ji taps tradicine, kaip ir mūsų rengiami konkursai. Norime paskelbti Didžiojo Velykinio kiaušinio ir filmukų apie Vaikų Velykėles konkursų rezultatus.
Komisija nutarė apdovanoti visus penkiolikos filmukų kūrėjus specialiais Naisių vasaros leidinių rinkiniais.
Komisija peržiūrėjo 179 didžiuosius Velykėlių kiaušinius ir konkurso nugalėtojais pripažino:

• Panevėžio Šaltinio pagrindinė mokykla
• Naujasodžio kaimo bendruomenė
• Šeduvos lopšelis - darželis

Šias bendruomenes spalio - gruodžio mėnesiais aplankys Naisių vasaros teatras ir padovanos spektaklį vaikams “Dievo vaikelis”.

Konkurso „Vaikų vėlykėlės“ vertinimo komisija:
1. Justė Arlauskaitė – Jazzu (dainininkė)
2. Agnė Armoškaitė (TV laidų vedėja)
3. Vytautas V. Lansbergis (režisierius, rašytojas)
4. Nijolė Mirončikaitė (aktorė, TV serialo „Naisių vasara“ personažas Anelė)
5. Sigitas Jakubauskas (aktorius, TV serialo „Naisių vasara“ personažas Žiniuonis)
6. Vaida Kavaliauskaitė (aktorė, TV serialo „Naisių vasara“ personažas Jurga)
7. Ramūnas Karbauskis (Naisių vasaros projektų sumanytojas ir mecenatas)

Gražios visiems vasaros!

Pagarbiai,
„Naisių vasaros“ projektų mecenatas ir sumanytojas Ramūnas Karbauskis


Dovana konkurso dalyviams:
CD „Garny, Garny, pasuk ratą!” (Vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų - konkurso “Tramtatulis” 2007, 2009, 2011 m. dainų rinkinys, CD turinys, www.llkc.lt )




KAS TAI YRA VAIKŲ VELYKĖLĖS? Atvelykis - dar vadinamas Velykėlėmis. Švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Tą dieną vėl dažomi kiaušiniai, ridenami margučiai, supamasi sūpynėse, krikšto motinos lanko savo krikšto vaikus.
Atvelykis dar vadinamas vaikų Velykomis. Tą dieną kiaušinius daužydavo tik vaikai.....





Velykėlės - vaikų rankose

Ko gero, teisingiausiai senovinę Velykų švenčių tradiciją išlaiko mūsų moksleiviai, ypač tose mokyklose, kur pavasario atostogos prasideda Didžiosios savaitės ketvirtadienį ir baigiasi Atvelykiu. Tuomet pakanka laiko tinkamai pasirengti šventei ir kaip reikiant ją atšvęsti.

Beje, nuo seniausių laikų žinoma, kad kartojimas yra mokslų motina. Tad Atvelykis arba Vaikų Velykėlės ir yra Velykų pakartojimas.

Didžiąją pavasario dieną vaikai stebi suaugusiųjų atliekamus ritualus, džiaugiasi margučiais, kiškio pyragais, stebi ir įsimena Velykų eigą bei jos sudėtines dalis. Paskui ateina metas, kuomet tai galima patiems pakartoti per Atvelykį.

Patys bandydami dažyti ir marginti velykaičius, vaikai greičiau perpranta šio meno paslaptis. Nebūdami tikri, kad pavyks nepriekaištingai pakartoti tikrąją ornamentų simboliką, savo malonumui jie gali ant lukšto išpiešti pačių sugalvotų piešinių. Kai kieme susirinks vaikai krūvon, galės pasigrožėti vieni kitų margučiais, juos ridinėti.

Greičiausiai ne vienas mažylis jau per Velykas bus pastebėjęs, jog kiaušinukas nuriedės į tą pusę, kurion nusuktas jo smailusis galas, ir sugebės tai pritaikyti savo varžytuvėse.

Atvelykio išvakarėse, kai mama ar močiutė vėl užminkys tešlą bandelėms, vaikai, prišokę joms į pagalbą, gali iš tos tešlos prilipdyti paukštukų, kiškučių, avinėlių ar žmogiukų, namelių... Kol bandelės keps, vaikai galėtų žalumynais papuošti Atvelykio stale vietą savo saldumynams.

Beje, ar aplankė šią savaitę vaikai savo Krikšto tėvelius? Juk ten jų laukia pats gražiausias margutis ir galbūt saldi ar šiaip miela dovanėlė. Reiktų būtinai iki Atvelykio atnaujinti ryšius su Krikšto tėvais, pasirodyti jiems - tegul pamato, kiek per metus paaugta, ko išmokta, įteikti savo rankdarbėlį ar šiaip nedidelę dovanėlę. Tai būtų abipusis, vadinasi, dvigubai didesnis džiaugsmas.


Joks sunkmetis nebaisus, kai netrūksta noro ir entuziazmo sukurti gražų pasibuvimą drauge. Taigi, visomis spalvomis sumarguojanti Atvelykio margučių paroda, skamba liaudies dainos, gražia krašto tarme pasakojami pasakojimai, sekamos pasakos, o – suneštinėse vaišėse puikuojasi „pyragai kaip pusnynai“, kuriais vaišinasi visi renginio dalyviai.

...........................

Renginio vedėjais gali būti Velykė ir Gaspadorius.

.............................

Visi „Velykėlių“ dalyviai gali būti pasipuošę tautiniais rūbais. Susirinkusieji buvo kviečiami į mokyklos kiemą, kur jų laukė liaudiški žaidimai: „Staigmena“, „Margučių krepšinis“, „Margučių nešimas šaukštais“, „Margučių sodinimas“, „Margučių medis“, „Margučių futbolas“, „Margučių tinklinis“. Amatų kalvėje buvo lipdoma iš molio, veliama vilna, marginami kiaušiniai, žiūrimas etnografinis filmas.

......................................

Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas nedalyvavo Velykų įvykiuose ir sunkiau nei kiti apaštalai patikėjo Kristaus prisikėlimu. Jonas patikėjo vien pamatęs numestas drobules, o Tomas įtikėjo tik įkišęs pirštą į Jėzaus žaizdų vietą. Tomo sekmadienis yra Velykų atnaujinimas tiems, kurie negalėjo švęsti Velykų.

Atvelykis – tai Velykų pakartojimas, jis užbaigia Velykų savaitę. Ypač daug dėmesio šią dieną derėtų skirti vaikams, nes tai jų šventė. Vaikai, stebėję suaugusiųjų per Velykas atliekamus ritualus, per Atvelykį gali juos pakartoti patys. Tai diena, kai vėl galima džiaugtis margučiais, kiškio pyragais, Velykės dovanėlėmis.

Štai keletas Atvelykio tradicijų:

Leiskite patiems vaikams marginti margučius

Tai darydami patys, vaikai greičiau įgus ir perpras šio meno paslaptis. Juk nebūtina kiaušinius dažyti kaip profesionalūs liaudies meistrai. Vaikams bus daug džiaugsmo, jei margučius jie papuoš savo sugalvotais raštais ir piešinėliais.

Ridenkite margučius

Susirinkę giminės ar kaimynystės vaikučiai dar kartą gali pasidžiaugti velykine pramoga – ridenti margučius. Juk ši veikla reikalauja nemažai įgūdžių ir susikaupimo. Paaiškinkite vaikui, kad kiaušinis riedės į tą pusę, į kurią žiūri smailusis jo galas. Šią paslaptį perpratęs ir įvaldęs vaikas galbūt taps varžytuvių nugalėtoju.

Kepkite bandeles, pyragus

Užminkę Atvelykio pyrago ar bandelių tešlą, kvieskite į pagalbą mažuosius. Jie iš jos gali prilipdyti įvairių figūrėlių (kiškučių, avinėlių, paukštelių). Įpareigokite vaikus žalumynais papuošti vietą savo saldumynams Atvelykio stale.

Susitikite su vaikų krikštatėviais

Velykos, savaitė iki Atvelykio ir Atvelykis – laikas, kai vaikai atnaujina ryšius su savo krikšto tėvais. Susitikę su savo krikšto vaikais, krikštatėviai jiems dovanoja margutį, saldumynų ar kitą dovanėlę. Iki Atvelykio mažieji taip pat turi laiko paruošti dovaną krikštatėviams. Ji bus ypač miela, jei vaikučiai ją patys padarys.

Pramogaukite

Atvelykis, kaip ir Velykos, siejamas su sūpuoklėmis. Dovanokite vaikams ir šią pramogą, juk prasideda šiltasis sezonas, kai sūpuoklėmis bus galima džiaugtis iki pirmųjų šalčių.

Iš senųjų tradicijų:

Trečią Velykų dieną buvo gegužės šventė. XIX a. pradžioje ją šventė Žemaitijoje. Tą dieną jaunimas žaidė „ gegužės“ žaidimą, kuriam vadovavo pati gražiausia mergina (gėlelė). Visi sustodavo ratu, į vidurį pasodindavo ją ant kėdės užrištomis akimis. Po kiekvieno pašokimo vyrai prieidavo prie merginos ir, paėmę už rankos dainuodavo „ Karaliūne gegele, kukū, kukū. Aš tavo brolelis, kukū, kukū“ sėdinčioji iš balso atspėdavo tuos, kurie jai labiausiai patinka. Ji išsirinkdavo tris vaikinus ir su jais šokdavo. Kai skirdavosi, dovanodavo jiems savo austas juostas, o vaikinai savo ruožtu irgi ją apdovanodavo. Nuo to laiko vaikinus merginos vadindavo broliais, o jie jas- seserimis. Lietuviai archainiu pagonišku papročiu ketvirtą Velykų dieną vadino ledų diena. Tą dieną nieko nedirbo, kad ledai javų neišmuštų, nelietė žemės, t. y. nei arė, nei akėjo, nei kuolo į žemę kalė.


Pažadinus, kas buvo užmigdyta,
Velykų saulė patekėjo rytą.
Prikėlė žolę, medį, plukės žiedą
Ir vis toliau per dangų rieda…